Apie mus
Esame evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenė.
Esame evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenė.
Laikomės esminių krikščioniškojo tikėjimo tiesų, išreikštų visuotinai pripažįstamuose tikėjimo išpažinimuose - "Apaštališkasis", "Nikėjos", "Atanazo".
Apaštališkasis tikėjimo išpažinimas (II-III a.):
Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją. Ir Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo nukryžiuotas, numirė ir buvo palaidotas, nužengė į pragarą, trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių, įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu į Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą.
Šventasis Raštas (Biblija), tikėjimo išpažinimai, katekizmas (Vestminsterio, Naujasis miesto), krikščionybės istorija, tradicija.
vizija: iš meilės Dievui ir žmonėms tarnaujanti bažnyčia
tikslas: pažinti, suprasti, pamilti
Pastoriui, vyresniesiems (tarybos nariams) ir pamokslininkams būtina įsipareigoti gyventi pagal bendrijos 2015 m. patvirtintą kanoną "Ganytojo etikos kodeksas". skaityti
bažnyčios vadovas: Romanas Semaška (pastorius)bažnyčios taryba: Saulius Šimkus (vyresnysis), Regina Adakauskienė, Rūta Valinčienė.
Esame Lietuvos Evangelinių Bažnyčių Bendrijos (LEBB) nariais.
bendrijos portalas: http://www.evangelija.lt
Pirmoji Jėzaus Kristaus sekėjų bendruomenė užgimė prieš beveik 2000 metų, iškart po Jo prisikėlimo iš numirusių ir užžengimo dangun. Šiandien ši bendruomenė vadinama ankstyvoji bažnyčia, kuri apie 300 metų gyvavo kaip savarankiška, Romos imperatorių ne kartą persekiota, autonomiškų bendruomenių institucija. IV-e mūsų eros amžiuje krikščionys įgauna tikėjimo laisvę, o krikščionybė paskelbiama oficialia Romos imperijos religija. Nuo tada krikščionių bažnyčia imama vadinti katalikų, t.y. visuotine. XVI-e amžiuje katalikų bažnyčios stagnacija iššaukia neišvengiamų reformų joje protrūkį, pagimdžiusį protestantiškas bažnyčias. Iš pastarųjų, XVIII-e amžiuje per Šiaurės Ameriką nuvilnijusių dvasinių prabudimų metu, susiformavo metodistų bažnyčia, kuri sudarė pagrindą XX-o amžiaus pradžioje užgimti sekmininkų bažnyčiai. Lietuvoje sekmininkiškos bendruomenės fiksuojamos nuo 1912 m ir išsiskyrė iš kitų krikščioniškų konfesijų dvasinių dovanų-charizmų tikinčiojo gyvenime akcentavimu. Lietuvos nepriklausomybės atgavimo išvakarėse keletas šios bažnyčios jaunų tikinčiųjų patyrė Dievo raginimą pakilti ir skelbti Evangeliją Vilniaus gatvėse ir aikštėse. Paklusimo šiam pašaukimui rezultatas buvo nesustabdomai auganti naujai-gyvai į Viešpatį Jėzų Kristų įtikėjusių žmonių bendruomenė, kuri, įkvėpta apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams ištartimi (Rom 10,8), pasivadino Tikėjimo žodžio bažnyčia. Dvasios paraginti jos pamokslininkai ėmė keliauti po kitus Lietuvos miestus ir miestelius. 1992 metais Tauragėje susibūrė pirmoji šio evangelinio judėjimo tikinčiųjų bendruomenė, kuri 1998 m įsiliejo į Tikėjimo žodžio bažnyčių bendriją (dabar Lietuvos Evangelinių Bažnyčių Bendrija).